Vazos laivas

Viešėti Stokholme ir nepamatyti “Vazos”  – būtų tiesiog nemandagu. Nors naujasis “Vazos” muziejus lankytojams atviras nuo 1990 m., turistų srautų nemažėja. Tačiau reginys išties pritrenkiantis. Mįslingoje prietemoje stūksantis 69 metrų ilgio, 12 metrų pločio ir 14 metrų aukščio (be burių) laivas pastatytas 1628 metais Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo  užsakymu. Laivo priekis ir galas puošti drožtomis – riterių, karių, dievų ir demonų, angelų ir undinių – skulptūromis. Laivas pastatytas iš derva impregnuoto šiaurinio ąžuolo – prireikė 16 hektarų miško. Šis Švedijos Karališkojo karo laivyno laivas pavadintas Vazų dinastijos laivu. Nors testavimo metu aptikta laivo stabilumo trūkumų ir nustatyta, kad statinis svoris viršija normą, vis dėl to leista atlikti bandomąjį plaukimą.

Deja, laivas nuplaukęs nuo kranto vos pusantro kilometro pasviro ir nuskendo  32 metrų gylyje. Tik trVazos laivasisdešimčiai iš laive buvusių 150  žmonių, pavyko išsigelbėti. Jūros dugne laivas išgulėjo 333 metus. Ir tik 1961 metais iškeltas ir nugabentas į Gustavo V doką. Čia ilgus metus vyko laivo valymo ir restauravimo darbai.  Įdomi detalė – visą tą laiką, laivas buvo specialiai apipurškiamas vandeniu kad nepradėtų irti. Šiandien muziejuje eksponuojamą laivą sudaro net 95 % originalių detalių. Ir dar dėmesio verta detalė – kaip tame posakyje “Jeigu Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą”. Pirmiausiai buvo atitemptas laivas, o vėliau aplink jį pastatytas muziejus. Štai kodėl tokios keisto ir neįprastos statinio formos.

 

Skansenas – muziejus po atviru dangumi

Skanseno muziejusTai pirmasis tokio tipo muziejus pasaulyje, įkurtas 1891 metais. Muziejus – tarsi sumažintas Švedijos variantas. Vienoje teritorijoje stypso per pusantro šimto įvairius šio krašto laikmečius menančių namų ir sodybų. Čia vyksta įvairios mugės ir amatų šventės, puikiai organizuotos vaikų pramogos, veikia atrakcionų parkas ir netgi įrengtas akvariumas.

Be abejo Skanseną geriau laikyti vasarą, kai sodybų kiemuose kvykia įmitusios kiaulės, o kūdroje plaukioja antys. O kur dar dainų ir šokių fiestos, teatralizuoti vaidinimai, pasiplaukiojimai valtimis.

 

ABBA laikų relikvijos

Apsilankykite legendinės švedų grupės ABBA muziejuje verta ir tiems, kurie gimė jau po garsiosios švedų grupės saulėlydžio. Kodėl? Susipažinti su praėjusio amžiaus septintojo – aštuntojo dešimtmečio mados tendencijomis (muziejuje eksponuojami originalūs daininkų drabužiai, batai, įvairūs aksesuarai, scenos įranga, mikrofonai) – visada įdomu.

Be to lankytojai turi progą padainuoti gyvai drauge su ABBA solistais. Tereikia griebti į rankas mikrofoną ir pabandyti improvizuoti. Nuo priešais esančios sienos vaizdo projektorius atspindi garsiųjų švedų dainininkų šešėlius, dainuojantysis atsiduria tarp jų. Šauni atrakcija. Populiariausia norinčiųjų padainuoti drauge su ABBA  daina (ją galima pasirinkti) – “Mama mia” . Tikriausiai dėl ne per seniausiai pasirodžiusio to paties pavadinimo filmo, kuriame skambėjo daugelis šios švedų grupės šlagerių.

 

Ledo baras

Ledo barasStokholmo centre įsikūręs ledo baras – viena garsiausių tokių užeigų pasaulyje. Lankytojai aprengiami didžiuliais šiltais apsiaustais su gobtuvais, rankos paslepiamos storose pirštinėse ir – pirmyn į ledo karalystę, kurioje viskas alsuoja speigu. Ledinės sienos, baras, kėdės, suolai ir netgi ledo taurės iš kurių skanaujami kokteiliai. Liežuvis prie taurės neprišąla, tačiau “stiklas” bemat aptirpsta. Stokholmo ledo baras priklauso  vienam didžiausių pasaulyje  ledo viešbučių, kurio skulptoriai sukurė gausybę originalių šedevrų iš ledo išmoningai parinkto apšvietimo.

 

Silkė ir  kiti švedų virtuvės ypatumai

Silkė Švedijoje populiari ne sūdyta, rūkyta ar marinuota, o pūdyta. Silkė parduodama išsipūtusiose metalinėse skardinėse , kurias atidarius, pasklinda baisus dvokas. Kaip įmanoma praryti bent kąsnį ir kodėl švedai šį produktą laiko savo virtuvės pasididžiavimu, galima tik spėlioti.

Kitas įdomus, tačiau visai gardus skonių derinys – jautienos kukuliai su bruknių padažu. Taip pat būtina paminėti švedišką duoną. Tai – tarsi paplotėliai, lyg žydiški macai. Jie patiekiam prieš kiekvienus pietus ar vakarienę. Duona laužoma mažais gabalėliais, tepama sviesto ir valgoma. Duona su sviestu – nėra sumuštinis. Tai – kas kita. Ant sumuštinio švedai niekada netepa sviesto.

 

Stokholmo niuansai

Nors Švedijoje daug lietingų ir apniukusių dienų, žmonės čia šypsosi ir neatrodo paniurę. Jie patys kuria sau šventę. Pavyzdžiui – plikytų pyragaičių. Prieš Kalėdas skelbiamas pyragaičių valgymo metas. Visose kepyklėlėse ir specializuotose parduotuvėse prekiaujama šiais saldumynais. Švedai juos mielai perka, vaišina vieni kitus , džiaugiasi.

O štai pavasarį – miestas pakvimpa šviežiomis braškėmis. Uogų pilna visur, džiaugsmo – taip pat. Atsidūrus Stokholme, galima pamanyti jog esi grandiozinėje sporto šventėje. Pilnos gatvės dviratininkų, bėgikų, praktikuojančių šiaurietišką vaikščiojimą. Švedai yra pamišę dėl sveiko gyvenimo. Sportuoja visi, kas tik kojas ir rankas judina. O susitikę bičiuliai, pirmiausiai vieni kitų klausia, kaip sekasi sportuoti. 

Švedai nemėgsta užuolaidų, užtat kiekviename lange  pūpso stalinis šviestuvas arba įrengtas kitoks apšvietimas.

Apie tai, ką aplankyti Stokholme jau rašėme anksčiau čia.